svarinis

svarìnis, -ė adj. (2) NdŽ, KŽ 1. I, M, LL36, Ser sveriantis svarą: Pagavau svarìnę žuvį Vlkv. ║ Plng kuriam suvartota ko nors svaras: Svarìnis kvartūgas teip vadinos, kad svaras žitkų buvo suaustas į kvartūgą Šts. ║ Prk kuris tokios stambavaisių rūšies (apie vaisius ar daržoves): Kodėl šiemet tie svarìniai obuoliai tokie surukę?! Skr. Svarinės bulvės Db. Atsisėda ant griodės krašto, išsitraukia svarinę kriaušę ir graužia I.Simon. Svarìnės kriaušės gerais metais didelės išauga – net po svarą sveria Kri. Svarìniai obulai Ms. 2. sveriamas: Svarìniai [kruopai], teip nebūdavo pakiukais, kaip daba Kv.